SMILTYNĖ

    Gyvenvietė atsirado kaip tranzitinio kelio Karaliaučius - Klaipėda taškas. Gyvenama vietovė vadinta Sandberg (Smėlio kalnu) jau minima 1429m. Ledonešio, audrų metu keliautojai, paštininkai, pasiuntiniai, prekių pervežėjai, kariai turėjo laukti kol bus perkelti per marias po kelias dienas ar net savaites. Šioje vietoje veikė karčema, kurioje jie galėjo apsistoti. Augant srautui, didėjo šio punkto reikšmė. Nuo XVIa. vietą imta vadinti Sandkrug (Smėlio karčema). Šiuo vardu ji žinoma iki 1945m.

     1629m. karčemą sudegino švedų samdyti raiteliai. 1696m. kurfiursto įsaku pastatytas naujas karčemos pastatas. Jis smarkiai nukentejo rusų okupacijos metu (1757 - 1763m.). 1764m. naujasis karčemos laikytojas atstatė pastatus. Tačiau po kurio laiko jiems ėmė grėsti užpustymo smėliu pavojus. 1782 - 1786m. del smėlio puolimo karčema buvo perkelta į kitą vietą, tačiau apie 1800m. smėlis pradėjo užpilti ir ją. 1804m. karčemos laikytojas Drake dar kartą perkėlė trobesius. 1837m. pastatai sudegė. Šį sklypą įsigydavo vis kiti savininkai. 1862m. Sandkrug su apylinkėmis nusipirko Klaipėdos miestas.

     Nuo 1900m. Smiltynė ėmė formuotis kaip miesto poilsinė zona. Buvo pastatytas kurhauzas, greta jo atsidarė lauko kavinės, įrengtos lauko pavesinės. Cia išaugo keli miestiečių vilų kvartalai. Juose įsikūrė pasiturinčių klaipėdiečių, valdininkų, pirklių šeimos. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą kopose prie jūros veikė didelis liaudiško stiliaus restoranas. 1903 - 1945m. Smiltynė buvo administraciškai priskirta Kopgaliui. Po Antrojo Pasaulinio karo dalis vilų sunyko. Kitose apsigyveno miškininkų bei uosto darbininkų šeimos. Iki šiol Smiltynė tebėra Klaipėdos miesto dalis. Joje gyvena apie 100 žmonių.

KOPGALIS

    1795m. Kopgalio kaimas pradėjo kurtis šalia esančios balasto aikštės. Joje burlaiviai atsikratydavo bei pasipildydavo balastu, kuris buvo reikalingas nepakrauto tušcio laivo stabilumui išlaikyti audringoje jūroje. Valdžia, siekdama nuolatinės hidrotechninių irenginių (molo, bunų, krovos tiltelių) priežiūros, balasto iškrovimo darbų pagerinimo bei smėlio nerijos smailumoje pažabojimo stengės įkurdinti Kopgalyje nuolatinius gyventojus. 1805m. dokumentuose minima sargo pašiūrė. Dėl atšiaurių gyvenimo sąlygų žmonės ilgai vengė apsistoti šiose vietose. Tik Prūsijos valdžiai suteikus dideles lengvatas, Kopgalyje apsigyveno pirmieji naujakuriai. 1821m. čia stovėjo jau 7 sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo, augino bulves. Dauguma jų persikėlė iš Klaipėdos priemiesčio Bomelsvites. Gyvenvietės ryšiai su šia Klaipėdos dalimi išliko iki 1944m. 1829m. Kopgalio kaimas smarkiai nukentėjo nuo audros, kuomet išsiliejusios marios nuplovė naujakurių sklypus, išardė kopų sutvirtinimus, sunaikino alksnynų želdinius. 1831m. kopgaliečiai persikėlė atokiau nuo marių. Kaimo gyventojų ir sodybų skaičius kito netolygiai: 1902m. užrašyta 70, 1905m. - 113, 1926m. - 21, 1940m. - 17 gyventojų. Nuo XIXa. 6-tojo dešimtmečio kaime apsigyveno kariškių, valdininkų, tarnautojų šeimos. Netoli Kopgalio pastatytuose barakuose apsistojo darbininkai. Apie 1887m. greta jų įrengiamas lazaretas ir karantino uostas. Čia buvo tikrinami įtariami infekcinėmis ligomis užsikrėtė laivų įgulos nariai bei keleiviai. Vėliau lazaretas peraugo į (iki Antrojo Pasaulinio karo veikusią) Karantino stotį. Nuo 1879m. dirbo Forto mokykla. 1900m. ji perkelta į kaimą. 1916 - 1925m. vaikai pradėjo lankyti mokyklas Klaipėdos mieste. Netoli kaimo išsiskyrė 1865 - 1890m. pastatytas Neringos fortas.

     1903 - 1945m. Kopgalio valsčius administraciškai jungė Kopgalį, Smiltynę, Meškadaubio viensėdiją.

     Kopgalis - pati pirmoji poilsio vieta Kuršių Nerijoje. 1835m. jo paplūdimiuose pradėjo veikti moterų ir vyrų pliažai. Nuo XXa. pr. iki 1943m. kaime poilsiautojus aptarnavo H. Zaborowskio restoranėlis - kavos sodas. Po Antrojo Pasaulinio karo Kopgalio kaime apsigyveno kariškiai, uosto darbininkai, elektrinės žūklės laboratorijos darbuotojai. Jame įsikūrė pasienio užkardos štabas. Kopgalio apylinkėse buvo įvestas sustiprinto saugumo rėžimas. Kaimas buvo traktuojamas kaip Klaipėdos miesto dalis. Paskutinis Kopgalio kaimo namas buvo nugriautas apie 1978m., jo nebeliko gyvenviečių sąrašuose.