NIDA

    1366m. paminėta Grabšto rago vieta. Manoma, kad čia galėjo būti pirmoji gyvenvietė. Būta bandymų Noyken, Noyden vietovę (minima 1385m. Ordino raštuose) susieti su Nida. Dabartiniu metu šia hipoteze abejojama.

Tikrai žinomi 1429m. ir 1437m. Nidos smuklės paminėjimai.
Kaimas buvo įsikūręs netoli jūros, apie 2 km į pietus nuo dabartinės Nidos. 1529m. smuklės laikytojas gavo privilegiją su Magdeburgo teise. 1541m. Nidoje gyveno smuklininko, 18 žvejų, 3 pusiau žvejų, 1 kampininko šeimos. Tuo metu Nidą pradėjo pulti smėlis. Dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų ėmė mažėti žmonių. 1542 - 1554m. kaime buvo 22 apgyvendintos sodybos, o 1588m. liko tik 9. 1589-1590m. Nidoje gyveno smuklininko, 5 žvejų, 3 kampininkų šeimos. Netrukus smėlis pasiglemžė visą dirbamą žemę. 1595m. kaime vargo jau tik smuklininkas ir 8 žvejai. 1603 - 1606m. nidiečius užklupo maras. Žmonės toliau apleidinėjo gyvenvietę. 1614m. Nidoje užrašyti - smuklininkas bei 2 žvejai. Kitos 22 sodybos - užpustytos. 1619 - 1712m. gyvenvietę sudarė tik 3 - 5 sodybos. 1673 - 1676m. pirmoji Nida buvo užpustyta, o jos gyventojai persikėlė marių link, apie 500m. arčiau Mirties slėnio. XVIIIa. pr. smėlis užpustė ir šią vietą.

Apie 1732m. dalis nidiškių perkėlė Nidą į dabartinę vietą.
Joje ėmė veikti (perkelta iš užpustytų Kuncų) pašto stotis, mokykla (1743m.). Gyventojų skaičius pradėjo augti.

1784m. gyvenvietėje buvo jau 15 "gyvų" sodybų.
Taciau nepaliaujamai kertamas miškas, gyvulių ganymas, skatino tolimesnį smėio plitimą. Jis vėl tapo pagrindiniu Nidos priešu. Tuo metu dalis nuo smėlio begančių nidiškių įkūrė Skruzdynės kaimą. XIXa. pr. smėliui pasipriešino du Nidos pašto stoties laikytojai: tėvas Dovydas Gotlybas ir sūnus Georgas Gotlybas Kuwertai. Jie statė užtvaras, mišku apsodino pašto kelią bei kaimo prieigas. Kuwertu pradėto darbo dėka Nidai neteko patirti dar vieno persikraustymo.

1820m. Nidoje surašyti jau 232 gyventojai.
1825m. čia buvo 31 gyvenama sodyba, pašto stotis bei naujas mokyklos pastatas. Apie 1830m. 5 išeivių iš užpustytų Naujųjų Naglių šeimos įkūrė Purvynės kaimą.
Nidos gyventojų skaičiaus augimą atspindi šie duomenys: 1830m. užregistruoti 235,
1846m - 355, 1871m. - 515, 1895m. - 701, 1905m. - 803 gyventojai.

1835m. buvusios pašto stoties patalpose pradėjo veikti maldos namai.

1849m. įteisinta atskira Nidos parapija.

1869m. Nidą nuniokojo gaisras. Sudegė 29 sodybos. Liepsna nepalietė tik bažnyčios ir mokyklos.

1874m. ant apželdinto Urbo kalno pastatytas Nidos švyturys. 1888m., sunykus mediniam senosios bažnyčios pastatui, aktyvių pastorių ir bendruomenės palaikymo dėka, Nida pasipuošė raudonų plytų neogotikine bažnyčia.
1925m. atidaryta nauja mokykla. 1933m. gyvenvietei suteiktos miestelio teisės, pradėjo veikti sklandymo mokykla. 1935m. atidaryta karių sanatorija.

Iki 1945m. Nidos gyvenvietė buvo skirstoma į Skruzdynę (Skruzdin), Purvynę (Purwin), Ragą - Inkarą prie krantinės (Haken oder Ancker) ir pagrindinį Nidos kaimą (Hauptdorf), nuo "Juratės" viešbučio komplekso iki bažnycios. Buvusių kaimų pėdsakai ir šiandien pastebimi Nidos gatvių išsidėstyme.

XIXa. antroje puseje Nida "atrado" poilsiautojai. XIX a. pab. - XXa. pr. gyvenvietėje pastatyta viešbučių, restoranų, vasarnamių. Prisitaikydami prie vasarotojų poreikių, dalis gyventojų ėmė perstatinėti savo namus.

Šiuo metu Nidoje gyvena apie 1650 žmonių. Tai administracinis Neringos miesto centras.