JUODKRANTĖ

     Juodkrantė, kaip mokesčius mokanti vietovė, minima jau 1429m. Tuomet ji buvo arčiau jūros, apie 2,5 km nutolusi į šiaurę nuo dabartinės vietos. 1539m. čia gyveno 14 žvejų, 2 pusiau žvejų ir 2 kampininkų šeimos. Del vargo, skurdo, pustomo smėlio gyventojų vis mažėjo. 1593m. čia gyveno tik 6 kampininkų šeimos. 1599 - 1600m. trylikos sodybų kaimas buvo beveik užpustytas. 1603m. maras nusinešė daug gyvybių. Liko tik 6 apgyvendintos sodybos. Smėlio puolimas nesiliovė ir 1724m. pajūrio Juodkrantė minima paskutinį kartą.

     1669m. miškų prižiūrėtojas Hansas Reinishas gavo privilegiją šalia kelio įsteigti karčemą, o 1682m. ir leidimą greta jos įkurdinti kelias žvejų šeimas. Taip prie karčemos ėmė formuotis Juodkrantė arba Senoji Juodkrantė. Taciau rusų okupacija sustabdė kaimo plėtrą. 1784m. čia buvo tik 7 gyvenamos sodybos. Apie 1794m. į pietinę dabartinės Juodkrantės dalį persikėlė išeiviai iš užpustyto Karvaicių kaimo. Savo kaimą jie pavadino Naujaisiais Karvaičiais. 1794m. į Juodkrantę perkelta užpustytų Karvaicių bažnycia. Išvykus paskutiniam Karvaicių kunigui, jį imta vadinti Juodkrantės bažnyčia. 1814m. greta jos išaugęs kaimelis gavo "Juodkrantės prie bažnyčios" vardą. 1878m. sudegus seniesiems maldos namams, 1885m. jų vietoje pastatoma mūrine Juodkrantės bažnyčia.

     XIXa. Naujųjų Karvaičių, Juodkrantės prie bažnyčios, Senosios Juodkrantės kaimai suaugo į vientisą gyvenvietę. Tačiau net iki 1945m. vietiniai gyventojai juos išskirdavo kaip atskiras dalis. Buvusių kaimų pėdsakai dar atpažįstami dabartinės Juodkrantės plano struktūroje.

     XIXa. antroje puseje gyvenvietės raida nulėmė kurorto plėtra bei gintaro gavybos kompanijos "W. Stantien & M. Becker" veikla. Kaip kurortas Juodkrantė ėmė garsėti apie 1840m. 1858m. į ją pradėjo plaukti garlaiviai iš Klaipėdos, o užbaigus įrengti krantinę, susiekimas garlaiviais nusistovėjo ir su Tilže bei Krantu. Nuo 1881m. rekreacijos klausimus ėmėsi spręst Kurorto komitetas. Juodkrantės plėtrai daug nusipelnė viešbučių savininkai Eduardas ir Lui Stellmacheriai, kurorto komisaras Rudolfas Werneris.

     1855m., 1860m. ir 1861m. žemsemėmis gilinat marių farvaterį, ties Juodkrante iškasta gintaro. Tuo susidomėjo verslininkai W. Stantienas ir M. Beckeris. Ju kompanijai "W. Stantien & M. Becker" buvo suteiktos išskirtinės gintaro gavybos teisės. Ji įsipareigojo atlikti farvaterio valymo bei gilinimo darbus. Kompanijos veikla skatino kurortinės gyvenvietės pletrą: iškasė bei įsirengė žemsemių uostą (Gintaro įlanka), iškasamu gruntu užpylė plaunamos pakrantės ruožą, finansavo garlaivių krantinės statybą, padovanojo vargonus naujai Juodkrantės bažnyčiai. Centrinės Juodkrantės dalyje iškilo puošnus kompanijos administracinis pastatas. Daliai gyventojų gintaro rušiavimas, darbas žemsemėse teikė papildomas pajamas. Kompanija pastatė medinius barakus samdomiems darbininkams iš žemyno. Čia dirbo daugiausia lietuvininkai. 1890m. firmos veikla Juodkrantėje baigėsi. Juodkrantę apleido gintaro verslovėje dirbę žmonės.

     1903m. pastatyta nauja mokykla. XIXa. - XXa. pr. Juodkrantėje įsikūrė daug viešbučių, vilų, vasarnamių, restoranų, parduotuvių. Juodkrantės gyventojų skaičius augo: 1830m. - 157, 1846m. - 216, 1861m. - 222, 1864m. -383, 1871m. - 512, 1885m. - 851, 1895m. - 423, 1897m. - 440, 1905m. - 465.

     Šiuo metu Juodkrantėje gyvena apie 720 žmonių. Tai vasarotojų ir turistų pamėgta gyvenvietė.