APIE NERINGĄ

SVARBIAUSI FAKTAI APIE KURŠIŲ NERIJĄ

     Kuršių Nerija - pusiasalis, kuris skiria Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Šiaurinė ir didžiausia Kuršių Nerijos dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Kita dalis, kurioje yra Pilkopos, Rasytės, Šarkuvos ir kai kurios kitos mažesnės gyvenvietės, priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. 1923 m. šiaurinė Kuršių Nerijos dalis (52 km ilgio teritorija) atiteko Lietuvos Respublikai. 1939 - 1945 m. visa nerija priklausė Vokietijai. Po Antrojo pasaulinio karo šiaurinė pusiasalio dalis vėl atiteko Lietuvai. Dabar Lietuvos Respublikai priklausančios nerijos dalis (0,8 tūkst. ha) administruojama Klaipėdos miesto savivaldybės, o likusioji dalis (apie 25,6 tūkst. ha) - Neringos savivaldybės.

· Nerijos plotas- 180 km ², ilgis - apie 97 km.
· Paplūdimio plotis- apie 10-50m.
· Plačiausia vieta yra ties Bulvykio ragu (4km į šiaurės rytus nuo Nidos) - 3,8km.
· Šiauriausia vieta yra ties Šarkuvos gyvenviete, Karaliaučiaus srityje - 380m.
· Nerijoje iš viso yra apie 2km³ smėlio.
· Miškai užima 6852ha (70% sausumos).
· Ariamą žemę sudaro 5 ha- ganyklos, pievos-17 ha, vidaus vandenys- 1ha, keliai-232 ha, smėlynai- 2485 ha, užstatyti plotai-152 ha, pelkės- 28 ha, sodai- 2ha.
· 1961m. pagrindinės Kuršių nerijos lietuviškosios dalies gyvenvietės- Alksnynė, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Nida- sujungtos į Neringos miestą. "Neringe" - vokiškas žodis, reiškiantis ilgą, siaurą smėlio juostą.
· Neringos mieste šiuo metu nuolat gyvena apie 2,6 tukst. gyventojų.

NUO POKARIO IKI ŠIŲ DIENŲ

1944 metais artėjant frontui, jau vasara, dauguma gyventojų bėgo į Vokietiją. Iki 1945 metų pradžios buvo pasitraukę praktiškai visi vietiniai gyventojai ir Kuršių nerija pradėta apgyvendinti civiliais žmonėmis, daugiausiai iš Vidurio Rusijos.
Tais pačiais metais, įkūrus Klaipėdos apskritį, sukuriami Nidos ir Juodkrantės valsčiai.
1946 metais pradeda veikti hidrometeorologijos stotis, pradinė mokykla.
1948 metais grįžta dalis vietinių gyventojų, kurie užsiėmė žvejyba. Jie buvo laikomi vokiečiais. Pradedami kurti žvejų kolūkiai.
1951 metais prasideda planingas Kuršių nerijos apgyvendinimas, įsteigta septynmetė mokykla Nidoje.
1952 metais į Kuršių neriją daug gyventojų atvyko iš Vidurio Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos. Pradedami verbuoti žmonės atvykti čia iš Lietuvos.
Nuo 1953 metų Nidoje pradeda veikti viešoji biblioteka.
1956 metais įkurtas spec. paskirties Neringos miškų ūkis.
1958 metais Vokietijai ir TSRS susitarus, tiems gyventojams, kurie save laikė vokiečiais, leista išvykti į Vokietiją, todėl vietinių senbuvių dar labiau sumažėjo.
Tais pačiais metais įvyksta antrasis žvejų festivalis Nidoje. Taip gimė tradicinė Žvejo šventė. Nidoje pradeda veikti kultūros namai.
1960 metais įkurtas Neringos žuvininkystės ūkis.
Pokario laikotarpio Kuršių nerija - tai blogas susisiekimas su žemynu, blogi keliai arba jų nebuvimas, nuniokotas ir išplėštas kraštas. Atvykusiems čia gyventi ilgą laiką Kuršių nerija buvo svetimas kraštas.
Iki miesto įkūrimo veikė Nidos, Preilos ir Juodkrantės apylinkės.
1961 metų lapkričio mėnesio 15 dieną išleistas LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas "Dėl Nidos, Preilos, Juodkrantės vasarviečių likvidavimo ir Neringos respublikinio pavaldumo miesto sudarymo". Tai buvo tik juridinis aktas. 1962 metų sausio mėnesio 11 dieną įvyko Neringos miesto DŽD tarybos pirmoji sesija, suformavusi vykdomąją valdžią ir miestas pradėjo funkcionuoti.
Į pirmąją sesiją susirinko 48 deputatai. Pirmuoju Neringos miesto DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Jonas Vaikėnas, vadovavęs iki 1965 metų kovo 24 dienos. Sekretoriumi išrinktas Vytautas Zinkevičius.
Pirmojo miesto vadovo rūpesčiai buvo aprūpinti Neringą elektros energija, telefono ryšio linijomis bei rekonstruoti kelią Nida - Smiltynė. Šiuo laiku padaryta pradžia Neringos kaip kurorto vystymui. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pasienio režimui, gelbėjimo stoties steigimui. Žmonės raginami atsisakyti ūkiško gyvenimo būdo, vielinių tvorų.
1962 metų spalio 17 dieną Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Juodkrantės bažnyčią perduoti Kultūros ministerijai ir įkurti kraštotyros muziejų.
1965 metų kovo 24 dieną DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas šviesaus atminimo Stanislovas Stalioraitis, kuris vadovavo miestui iki 1966 metų rugpjūčio 03 dienos. Stanislovas Stalioraitis laikomas kaip didžiausias kelio Nida - Smiltynė tvarkytojas. 1966 metais Kuršių nerija paskelbta gamtiniu draustiniu.
1966 metų rugsėjo mėnesio 24 dieną DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Aloyzas Puslys, kuris vadovavo miestui iki 1975 metų birželio 14 dienos. Šio miesto vadovo rūpestis buvo gyvenamųjų namų statyba, sprendžiami aprūpinimo butais klausimai, daug dėmesio skiriama švietimui, kultūrai.
1966 metais įsigaliojo specialaus landšaftinio draustinio statusas, kuris faktiškai atitiko nacionalinio parko statusą. Žodį "nacionalinis" vartoti pabijota.
1967 metais praūžė uraganas, išvertęs 21 tūkst. m3 paties gražiausio miško. Vėjo greitis siekė 35 - 40 m/s.
1968 metais Neringos miesto teritorija pradėta tvarkyti pagal patvirtintą generalinį planą (rengė Architektūros ir statybos institutas Kaune, vadovas prof. Vl. Stauskas).
1968 metais LTSR heraldikos komisijoje aprobuotas Neringos herbas. Autorius - dailininkas A. Tarabilda. Vėliau Neringos herbą pataisė architektas R. Krištapavičius.
1969 metais įkurtas istorijos muziejus Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje.
1970 metais pradėjo veikti vidurinė mokykla, 1973 metais - Muzikos mokykla, pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas Taikos gatvėje.
1972 metais pastatyta valgykla ir prekybos centras Juodkrantėje. Vadovaujant A. Pusliui, pastatytas Nidos vidurinės mokyklos priestatas, sporto salė. Pagerėjo susisiekimas su Kaliningradu.
1975 metais birželio 18 dieną DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininku išrinktas Juozapas Stankus, vadovavęs miestui iki 1989 metų birželio 14 dienos. Tai ilgiausiai miestui vadovavęs pirmininkas. Svarbiausi darbai: gyvenamųjų namų statyba Kopų rajone, Miniatiūrų muziejaus Juodkrantėje įsteigimas.
1976 metais LTSR Ministrų Taryba patvirtino Kuršių nerijos tvarkymo nuostatus, tais pačiais metais įsteigtas Valstybinis miško parkas.
1979 metais Nidoje įsteigta SSD "Žalgiris" Neringos miesto kompleksinė vaikų - jaunimo sporto mokykla. Dar prieš įkuriant sporto mokyklą, Nidos buriuotojai garsėjo Lietuvoje ir buvusioje TSRS.
1988 metais Nidos ir Juodkrantės bažnyčios grąžintos Evangelikų Liuteronų parapijoms. Tais pačiais metais baigta tiesti 110 KW elektros perdavimo linija.
1988 metais rugsėjo mėnesį Neringoje susikūrė "Sąjūdis". Tai buvo nauja demokratinė jėga. Visa Lietuva, tame tarpe ir Neringa, gyveno didžiuliame tautiniame, dvasiniame pakilime.
Nuo 1989 metų birželio 14 dienos iki 1990 metų balandžio 12 dienos DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko pareigas užėmė Romanas Kizevičius, ilgalaikis Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas.
1990 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kovo mėnesį vyko pirmieji tikrai demokratiški rinkimai į savivaldybės Tarybą. Buvo įregistruoti 67 kandidatai, išrinkti 25 Tarybos nariai.
Pirmuoju Tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Dikšas, o miesto meru - Andriejus Vaičiulis. Šiai savivaldybės tarybai teko dirbti sudėtingu laikotarpiu. Vietoj senosios sistemos teko kurti naują, demokratijos pagrindais paremta miesto savivaldybės struktūra. Sunki ekonominė padėtis sąlygojo ir nulėmė deputatų veiklos kryptis. Teko išgyventi ekonominę blokadą, kitus sunkumus.
Pirmajai savivaldybės Tarybai taip pat teko rimtas išbandymas - demokratijos išbandymas. Reikėjo mokytis laisvai reikšti mintis, klausytis ir išgirsti, rengti dokumentus, organizuoti susitikimus. Vykdant privatizavimą, Taryba sugebėjo išsaugoti visus visuomeninius statinius: mokyklas, darželius, kultūros objektus. Savivaldybei pavyko įtikinti LR Seimą Kuršių nerijos nacionaliniam parkui priklausančiai žemei suteikti išimtinę valstybės nuosavybės teisę.
1991 metais LR Aukščiausiosios tarybos nutarimu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Tais pačiais metais rugsėjo mėnesį įsteigtas seniūno etatas Juodkrantėje.
Visą kadencijos laikotarpį vyko KNNP generalinio plano svarstymas. Tinkamas dėmesys buvo skirtas gyventojų socialinėms problemoms spręėsti.
1991 metų liepos mėnesį Neringoje vyko Pasaulio Lietuvių sporto žaidynių buriavimo finalinės varžybos. Jose nidietė Kristina Mamontovaitė tapo jų čempione "0ptimist" klasėje.
1995 metais Neringos miesto savivaldybės meru buvo išrinktas Stasys Mikelis. Jis miestui vadovvo tris kadencijas.
Nuo 1995 metų įvyksta svarbiausias lūžis miesto infrastruktūros kūrime, ypatingas dėmesys skiriamas kultūriniam turizmui, gyventojų socialinėms problemoms spręsti.Buvusio Savivaldybės mero Stasio Mikelio dėka, LR Seimui ir LR Vyriausybei pavyko įrodyti, kad būtina tinkamai sutvarkyti miesto infrastruktūrą, kad miestas privalo būti patrauklus atvykstančiam turistui, kad jis tarnauja visiems miesto svečiams.
Šiame laikotarpyje savivaldybėje ypatingai daug padaryta gerinant miesto infrastruktūrą. Renovuota Juodkrantės L. Rėzos pagrindinė mokykla, seniūnijos pastatas, kuris visas skirtas bendruomenės poreikiams, lopšelis - darželis "Vyturėlis", 600 vietų turinčiai Juodkrantės kultūros namų lauko estradai uždėtas stogas, Nidoje rekonstruotas vaikų ir jaunimo sporto mokyklos pastatas, baigiama Nidos vidurinės mokyklos rekonstrukcija, renovuotas Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras "Agila", Nidos viešoji biblioteka ir Neringos istorijos muziejus persikėlė į naujas patalpas. Mieste atsirado naujos mini golfo žaidimų aikštelės, krepšinio aikštelė Preiloje, Juodkrantėje įrengtas aikštynas prie mokyklos, nutiesti dviračių takai krantinėse ir asfaltuotas dviračių takas Nida - Pervalka. Nuo 2000 metų pradėjo veikti Nidos autobusų stotis.
2001 metais priduotas bene didžiausias infrastruktūros objektas Lietuvoje - Juodkrantės krantinė. 1995 metais buvo pradėti šios krantinės tvarkymo darbai. Iki tol tai buvo apleistas, neestetiškas ir nesutvarkytas Kuršių marių krantas, dažnai pakilęs marių vanduo užliedavo kelią. Dabar krantinė labiausiai lankoma vieta, kurioje galima ne tik pasivaikščioti, bet ir pasigėrėti Lietuvos ir užsienio dailininkų sukurtomis akmens skulptūromis.
Savivaldybė didelį dėmesį skiria daugiabučių namų renovacijai, vietoj plokščių stogų įrengti dvišlaičiai, tradiciški šiam kraštui stogai, pasikeitė namų išorė, tvarkomas gerbūvis.
Savivaldybės taryba ypatingą dėmesį skiria viso miesto gerbūvio priežiūrai ir tvarkymui, kurį vykdo SP UAB "Neringos komunalininkas". Ši savivaldybės įmonė, aprūpinta šiuolaikiška technika, užtikrina kokybišką darbų atlikimą.
1995 metų rugsėjo mėnesį įkurta Viešoji įstaiga "Thomo Manno kultūros centras". Sudarytas kuratoriumas iš žymių Lietuvos meno bei mokslo veikėjų. Ši viešoji įstaiga tapo labai įdomiu, savitu reiškiniu ne tik Lietuvos bet ir Europos kultūroje.
Dar 1995 metais buvo pradėta kalbėti apie Kuršių nerijos unikalumą ir svarbumą ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Savivaldybės taryba 1996 metų rugsėjo 27 dieną priėmė sprendimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko įtraukimo į Pasaulio vertybių sąrašą.
1997 metais LR Heraldikos komisija aprobavo architekto R. Krištapavičiaus pataisytą Neringos herbą. Tais pačiais metais herbą patvirtino LR Prezidentas.
1999 metais savivaldybės tarybos užsakymu buvo parengtos Neringos miesto infrastruktūros tvarkymo tikslinės programos, apimančios visas savivaldybės ūkio šakas.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, daug dirbama kultūrinio turizmo srityje. Daugelis mieste organizuojamų renginių tapo tradiciniais. Tai Vasaros sezono atidarymo šventė, tarptautinis folkloro festivalis ,,Tek sauluže ant maračių", Žvejo šventė, tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, operos ir simfoninės muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kamerinės muzikos festivalis "Kuršių nerija", šv. Kalėdų ir Naujųjų metų ciklas ir kt.
2000 metų pabaigoje Kuršių nerijos teritorija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Šis pripažinimas - geriausias įvertinimas Kuršių nerijos teritorijoje vykdomiems kultūros paveldo, gamtos apsaugos ir infrastruktūros gerinimo darbams.
2002 metais Nidos paplūdimys apdovanotas Mėlynaja vėliava.
Neringa - miestas kurortas, turi savo partnerius Lietuvoje ir už jos ribų. Tai Fehmarno sala (Vokietija), Gotlando sala (Švedija), Zelenogradsko rajono savivaldybė (RF Kaliningrado sritis), Šilutės rajono, Birštono savivaldybės. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Klaipėdos universitetu, Lietuvos Dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Buvusio mero Stasio Mikelio ir tarybos narių svarbiausias rūpestis - žmogus. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas čia gyvenantiems žmonėms. Savivaldybės mero ir tarybos dėka savivaldybės gyventojai keliasi nemokamai keltu, taikomos lengvatos už patalpų šildymą, už vandenį, žmonės nepaliekami be dėmesio atsitikus nelaimei.
Neatsitiktinai savivaldybės taryba patvirtino Miesto garbės piliečio vardą ir nuostatus. Šis garbingas vardas suteiktas šviesaus atminimo buvusiam miesto architektui Algimantui Zavišai, VI Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" generaliniam direktoriui Antanui Vinkui ir LR Ministrui pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui.
2001 metais Neringoje sėkmingai vyko Pasaulio orientavimosi sporto veteranų čempionatas, kuriame dalyvavo per 2600 sportininkų iš 35 pasaulio valstybių. Tai buvo didžiausias sporto forumas visoje Lietuvoje.
Iš Neringos kilo daug garsių žmonių. Kai kurie iš jų mieste gyvena iki šių dienų. Iš iškilesnių asmenybių galima būtų paminėti šias: istorikė - mokslininkė N. Strakauskaitė, aktorė V. Kelmelytė, gydytojai S. Vaitkus, I. Valančiūtė, L. Krištopavičiūtė, mokslininkė - fizikė R. Jakaitė, architektai - Nacionalinės premijos laureatas R. Krištapavičius, V. Valančius, poetė N. Abrutytė ir daugelis kitų.
Miestas džiaugiasi žmonėmis, kurie prisideda prie mūsų bendruomenės kūrimo, prie kultūros puoselėjimo. Tai dailininkai E. Jonušas, A. ir K. Danilevičiai, V. ir K. Mizgiriai, Lietuvos rašytojų sąjungos narė O. Davidavičiūtė - Pucenia ir kiti.

Iš dabartinio Neringos savivaldybės mero Viganto Giedraičio pranešimo, skirto miesto 40 - mečiui.

Tekstą redagavo R. Solovjova ir N. Lendraitis.